3.6.2021 kl. 17:55

Sér byggir musteri sem meitlar

Žegar Lżšveldiš lżsti yfir farsótt, var aldrei lįtiš reyna į žaš meš vķsindalegum ašferšum né reynslulegum (empirical) hvort einhver vęri. Žrem mįnušum sķšar var oršiš ljóst aš engin farsótt var į feršinni; Lżšveldiš herti žį ašgeršir gegn farsóttinni, sem valdiš hafa žvķ sem nęst ómęlanlegu tjóni į menningu og žjóš.

Sś var tķšin aš žaš žótti fréttnęmt ef įtta žśsund fólks vęri atvinnulaust. Nś eru žaš tuttugu žśsund og nįnast gert grķn aš žvķ ķ fjölmišlum. Hvergi er minnst į žśsundir gjaldžrota, sjįlfsvķga, heimilisupplausna eša žį sjśkdóma ķ kjölfar vonleysis af völdum rķkisašgerša.

Lżšveldiš beitti ķ nįnu samstarfi viš fjölmišla (sjį fjölmišlastyrki) grišaržungum įróšri fyrir svonefndum skimunum til aš sanna smit. Engu var skeytt um vitnisburš hundruša farsótta- og efnafręšinga (m.a. höfund skimunarinnar) žess efnis aš PCR skimanir geta ekki meš neinu móti greint vķrusasmit meš įreišanlegum hętti.

Nś rśmu įri sķšar hafa 30 manns dįiš ķ öndunarvél og um žaš bil 345 lagst inn į sjśkrahśs og žjóšinni sagt aš daušsföllin og veikindin séu Covid-19. Lįtum vera hvort žaš sé sannanleg fullyršing. Žó hefur komiš fram hjį t.d. CDC ķ Bandarķkjunum, į Ķtalska žinginum og į öšrum slóšum, aš į milli 86 og 96 prósent svonefndra Covid vottorša séu falskar greiningar eša ómarktękar.

Į žessum rśma įri hefur fólki veriš bannaš aš stunda heilsurękt, menningarlķf, trśarlķf og feršalķf (svo fįtt eitt sé nefnt) mešan grķšarstór hluti efnahagslķfs žjóšarinnar hefur lagst af (en enginn viršist vilja męla umfang žess) og žjóšinni žröngvaš til žess aš anda aš sér lķfshęttulegum trefjum ķ gegnum grķmur sem er vķsindalega margsannaš aš geta ekki stöšvaš loftbęra vķrusa.

Nś er žjóšinni žröngvaš meš sįlręnum žrżstingi og grķšarlegri įróšursherferš aš lįta sprauta sig meš mRNA stungulyfi sem uppnefnt er Bóluefni, en žaš er ekki bóluefni og getur aldrei kallast svo. Ekkert er vitaš um žróun į mRNA stungulyfjum, ekkert er vitaš um hvernig žau virka į lķkamann og enginn viršist įbyrgur fyrir (hugsanlegum) skaša af notkun žeirra.

Enginn veit hvort eitthvaš af lotunum séu Saline upplausnir eša hvernig žeim er rašaš eftir skimunum sem vistašar hafa veriš ķ erfšabanka į vegum fyrirtękja į borš viš Adaptive Biosystems, Salinger eša Iceland deCode.

Nś žegar hafa hrannast upp skrįningar hjį Lyfjastofnun sem benda til žess aš heilsutjón af mRNA stungulyfinu sé margfalt umfangsmeira og alvarlegra en skrįš tjón af völdum hinnar svoköllušu farsóttar! Engin rżni ķ žetta, engin axlar įbyrgš į neinu, en įróšurinn og sįlfręšižrżstingurinn stigmagnast.

Varšandi skimanirnar, er vitaš aš sé mannvera smituš af loftbęrum vķrus, er nóg aš hrękja ķ petrķskįl til aš lįta efnagreina hrįkann. Žess var hins vegar krafist aš notašir vęru sérstakir pinnar til aš žrżsta į himnuna aftast ķ nefkoki fólks, millimitrum frį heilastöšvunum sem stżra hormónastarfsemi lķkamans.

Žśsundir fólks hefur ķ kjölfar žessara pinnastroka kvartaš undan undarlegum höfušverkjum, svimatilfinningum, einbeitingarskorti og ķ sumum tilfellum afleišingum ķ blóšstarfsemi lķkamans. Umręšur eru ķ gangi um aukin fósturlįt, óregluega tķšahringi og skeršingu į stinningargetu. Sumt af žessu er ķ umręšum tengt viš stungulyfin sem įšur eru nefnd.

Engin vķsindarannsókn hefur enn fariš fram į žessari undarlegu stöšu. Engin umręša fer fram ķ meginmišlum, vķsindaheiminum eša ķ stjórnmįlum, rétt eins og žann 11. mars 2020 hafi öll raunhugsun og vestręn menningarsaga gufaš upp.

Žegar rįšherra virkjaši sóttvarnalög 19/1997 var lįtiš duga fullyršing sóttvarnalęknis aš upp vęri komin hęttuleg farsótt frekar en aš sannreyna hvort svo vęri raunin. Žegar Alžingi samžykkti breytingar į žessum lögum (Lög nr. 2 8. febrśar 2021) var ķ engu skeytt um vestręna hefš um viršingu fyrir nišurstöšu Nuremberg réttarhaldanna ķ lok sķšari heimsstyrjaldar né um tilmęli Evrópusambandsins varšandi žvingašar lęknisfręšiašgeršir heldur svišsettur oršaspuni til aš lįta lķta śt fyrir aš svo vęri; Alžingi samžykkti einróma žessa breytingu.

Hvergi var minnst į ķ neinni umręšu aš ekki er hęgt aš žvinga Ķslenska borgara ķ neina lęknis- eša heilbrigšisašgerš gegn vilja žeirra (sjį lög 74/1997 grein 7).

Žingiš setti hvergi neina sönnunar- eša įbyrgšarbyrši į žį sem gętu eša kynnu aš misnota lögin, nś eša sķšar; Hvergi var rętt hvort veriš vęri aš misnota žau nś žegar eša hvort lagabreytingin vęri yfirklór til aš lögsetja lagabrot!

Žegar rķkiš brżtur eigin lög žį mį lögsękja rķkiš en žegar žaš brżtur eigin stjórnlög žį eru öll lög žess ómerk. Žessu er einungis hęgt aš breyta meš žvķ aš taka upp nżtt rķki. Žetta er žó ekki erindiš, en veršur aš koma fram, fyrir heimspekisinnaša.

Žegar starfsmenn rķkis brjóta į žjóš, aš ekki sé talaš um brjóta gegn mannkyni, žį er hęgt aš lögsękja og dęma žessa starfsmenn, frį hęsta embętti til lęgst setta starfsmanns. Engin skjöl verša ritskošuš žegar kemur aš žvķ aš setja upp dómstól (Tribunal) til aš rekja umfang glępsins alls og vega meš lögum.

Hvaš eru margar samsęriskenningar eša dylgjur ķ žessari fęrslu? Er einhver trśarbošskapur eša öfgahyggja sem kemur hér fram? Fęrsluritari kann aš hafa sérstakar skošanir, en hvaš er kalt mat? Hvaš er menning og hvernig er sišmenning byggš ofanį?

 

 e.s. Ég minni į aš stafsetningarvillur eru settar inn meš dul-algrķmi (meta algorithm)
til aš stuša lesandann og grķpa athygli.